 |
Dr. Jono Šliūpo pagerbimas
Minint Lietuvos diplomatijos 90-metį, lapkričio 21 d. Lietuvių tautinėse kapinėse vyko vieno pirmųjų Lietuvos diplomatų dr. Jono Šliūpo pagerbimas. Jo metu buvo prisimintas dr. J. Šliūpo gyvenimo kelias, nuveikti darbai, jo patriotizmas ir atsidavimas kovai už lietuvybę bei laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Ant žinomo diplomato ir visuomenininko kapo buvo padėta gėlių, apie dr. Jono Šliūpo veiklą kalbėjo LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė. Prisiminimais pasidalijo dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas, su žmona Vanda atvykęs dalyvauti ceremonijoje net iš Kolorado valstijos, kur leido atostogas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ilgametis Lietuvos Respublikos garbės konsulas Čikagoje Vaclovas Kleiza su žmona Asta, LR Generalinio konsulato Čikagoje darbuotojai, Antanas Valavičius su žmona Viktorija ir kiti.
Dr. Jono Šliūpo pagerbimas Lietuvių tautinėse kapinėse
LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė ir Vytautas J. Šiūpas
Trumpai apie dr. Jono Šliūpo gyvenimo darbus
Dr.Jonas Šliūpas
Dr. Jonas Šliūpas (1861-1944) gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas, aušrininkas, liberalas, o taip pat ir pirmasis diplomatas, atstovavęs Nepriklausomai Lietuvai 1918 m. Vašingtone, Londone, vėliau Latvijoje ir Estijoje, pirmasis Tartu mieste pradėjęs diplomatinius pasitarimus su sovietais dėl nepriklausomybės pripažinimo.
Jonas Šliūpas buvo didelis Lietuvos patriotas, nepailstantis kovotojas už jos laisvę. Studentaudamas įkūrė Lietuvių filologiškąją draugiją, Kalbos mylėtojų ratelį, kurio nariai siekė, kad lietuviams būtų leista spausdinti knygas lotyniškais rašmenimis, dalyvavo kitų lingvistinių ir politinių organizacijų veikloje. Vėliau J. Šliūpas kartu su kitais lietuviais patriotais sumanė Prūsijoje leisti Aušrą, buvo šio pavadinimo autorius bei rūpinosi lietuviškojo laikraščio leidyba.
Siekdamas įgyvendinti savo idėjas J. Šliūpas neretai elgdavosi labai drąsiai, rizikuodamas būti suimtas ir įkalintas, todėl jam ne kartą teko nedelsiant keisti gyvenamąją vietą, slapstytis, bėgti į užsienį. Jo ryžtingumą iliustruoja ir faktas, kad dar carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu dvylikos lietuvių patriotų susirinkime, suredagavus memorandumą dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis grąžinimo, iš visų susirinkusiųjų po dokumentu išdrįso pasirašyti tik J. Šliūpas.
Persekiojamas dėl lietuviškos veiklos Jonas Šliūpas buvo priverstas pasitraukti į JAV, kur gyveno nuo 1884 m. iki 1919 m. Ir čia jis liko ištikimas savo tikslams norėjo skleisti ir žadinti lietuvybę, todėl tapo pirmuoju patriotu Amerikoje, žadinusiu lietuvišką sulenkėjusių tautiečių savimonę. Gyvendamas Niujorke prisidėjo prie laikraštuko Unija leidybos, vėliau įsteigė spaustuvėlę ir leido Lietuviškąjį balsą. Pats ieškodavo prenumeratorių, rašė straipsnius, užsiėmė leidyba, platinimu. Dirbdavo po 1618 val. per dieną. Jis buvo ir įvairių lietuviškų organizacijų steigėjas, dalyvis, skaitė paskaitas lietuviškose kolonijose. 1918-1919 metais organizavo įvairius komitetus, seimus Lietuvos valstybei remti. Vašingtone, būdamas lietuviškų organizacijų atstovu, pateikė memorandumą prezidentui Vilsonui dėl Lietuvos pripažinimo, kurį senatorius H. C. Lodge išspausdino leidinyje Congressional Record.
Per savo gyvenimą dr. J. Šliūpas parašė, išvertė ir išleido daugiau nei 80 knygų, jų tarpe ir jo parašyta pirmoji Lietuvių literatūros istorija, taip pat redagavo bent septynis lietuviškus laikraščius. Džiugu, kad dr. Jono Šliūpo darbai yra pastebėti ir tinkamai įvertinti už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino I ir II laipsnio ordinais, Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu. Šiuo metu Palangoje veikia Jono Šliūpo muziejus, JAV, Kalifornijoje kaupiamas jo vardo archyvas, rengiami visuomenininko gimimo dienos minėjimai.
Prof. M. Biržiška yra sakęs: Apie Šliūpą kaip apie didžiulį ugnikalnį visą laiką sukinėjosi juodi debesys. Žaibai trankė jo viršūnę ir audringi lietūs plovė jo šlaitus. Bet laikui bėgant debesys išsisklaidė ir išnyko, o ugnikalnis išliko nepajudinamas, nepasikeitęs. Toks jis ir liks per amžius, kuriuomi grožėsis žmonija.
